Istorija

Visos svarbios organizacijos didžiuojasi savo praeitimi. Ieškodamas informacijos apie lietuvišką jaunimo veiklą Vokietijoje nustačiau, kad teks pasinaršyti po senas VLB Informacijas. Jei mano pateikti duomenys netikslūs ar gal net klaidingi, atsiprašau iš anksto, mano straipsnis remiasi tiktai medžiaga iš jaunimo sąjungos pranešimų bendruomenei ir VLB Informacijoms.

Norint suprasti mūsų sąjungos pradmenis, tenka žvelgti į 1966-uosius metus, kai Pasaulio lietuvių bendruomenė sušaukė pirmąjį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą (PLJK). Tuo metu Vokietijoje, kaip ir kitose šalyse, atskira jaunimo organizacija neegzistavo. Jaunimas dirbo bendruomenės rėmuose. Tuo metu Vokietijoje įsikūrė VLB Jaunimo Skyrius, kuriam priklausė atstovai iš svarbiausių jaunimo organizacijų, pvz. skautų, ateitininkų, evangelikų jaunimo būrelio.

Antrame PLJK jaunimas, išreikšdamas savarankiškos organizacijos būtinumą, įsteigė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS). Nuspręsta jaunimo sąjungas įsteigti atskiruose kraštuose. Vokietijos jaunimo atstovai, grįžę iš II PLJK, sudarė komitetą, vadovaujamą A. Šmito. Komiteto užduotis buvo paruošti statutą ir sušaukti steigiamąjį posėdį.

Į tokius jaunimo užmojus bendruomenė pažiūrėjo gana skeptiškai. Išreikštos baimės, kad jaunimas pasitrauks iš bendruomenės veiklos. Tačiau jaunimas visada jautėsi dalis bendruomenės, o ne vienas, kurie buvo aktyvūs jaunimo sąjungoje, toliau tęsė savo darbą lietuvybės labui bendruomenės organuose.
Steigiamasis posėdis, kuriame dalyvavo apie 50 žmonių, buvo sušauktas 1974 metų birželio 2 dieną. Šią dieną galime pavadinti oficialia Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) įkūrimo data. Pirmuoju pirmininku išrinktas A. Lutzas.

Per pirmuosius metus labai daug nuveikta: leidžiamas laikraštėlis „VLJS žinios“, informacinis centro biuletenis „Kontaktas“, kuriame vienu metu buvo sukaupti net 500 jaunuolių adresai, išrinkta kontrolės komisija, renkamas metinis mokestis. Tik penkis mėnesius po VLJS įsteigimo sušaukiamas pirmasis politinis suvažiavimas Annaberge, Bonoje. Šią tradiciją jaunimo sąjunga išlaikė iki šios dienos. 1975 metais išrenkama 13 atstovų į III PLJK Pietų Amerikoje, iš kurių devyni dalyvavo.

Iš kongreso Vokietijos atstovai grįžo su didele užduotimi – organizuoti sekantį ketvirtąjį PLJK Europoje. Įkurtas ruošos komitetas, pirmininku išrinktas A. Šmitas. Tačiau VLJS veikla neapsiribojo vien kongreso ruoša. Vieną ar du kartus į metus buvo rengiami suvažiavimai Bonoje arba Hiutenfelde. 1976 metų vasarą Hiutenfelde, į sušauktą jaunimo sąskrydį atvyko net virš šimtą dalyvių.

Paskutiniaisiais aštuntojo dešimtmečio metais „VLJS žinių“ leidybą buvo nutraukta, o 1979 metais uždarytas ir „Kontaktas“. Po sėkmingo PLJ kongreso Anglijoje ir Vokietijoje jaunimo sąjungos narių skaičius sumažėjo, 1980 metais pranešta, kad turima nepilnai šimtą narių. Sąjungos veikla koncentravosi į kasmetinių politinių seminarų organizavimą ir dalyvavimą Pabaltijiečių jaunimo suvažiavimuose Bonoje. Į penktąjį PLJK JAV-ėse 1983 metais iš dešimt rinktų atstovų vyko septyni.

Šioje vietoje norėčiau išryškinti Vasario 16-tosios gimnazijos vaidmenį jaunimo sąjungoje. Galiu teigti, kad be gimnazijos vargu ar būtų buvę tiek veiklos. Galbūt Vokietijos lietuvių jaunimą būtų ištikęs panašus likimas kaip Prancūzijos jaunimą, kur atskira jaunimo sąjunga nebeegzistuoja, ir tik pastaruoju metu nauja emigracijos banga iš Lietuvos atgaivina veiklą šalyje. Vokietijoje LJS valdybą sudarydavo buvę Vasario 16-tosios auklėtiniai ar net patys mokiniai.

Devintojo dešimtmečio antroje pusėje jaunimo sąjunga po truputį ėmė atsigauti, 1986 metais pateiktoje statistikoje turima apie šimtą narių, iš kurių apie dešimt aktyvūs. Į šeštąjį PLJK Australijoje 1987/88 metais dėl lėšų stokos siunčiami tik šeši atstovai. 1988 metų vasarą 25 jaunuoliai iš Vokietijos dalyvauja Europos lietuvių jaunimo suvažiavime Londone. Tų pačių metų rudenį pirmininku išrinktas T. Bartusevičius, jo pirmininkavimo metu sąjungos veikla atgaivinama. Redaguojamas laikraštėlis „Kibirkštis“, išleidžiamas informacinis leidinys apie studijų galimybes Vokietijoje lietuvių kalba. 1989 metų vasarą surengiamas PLJS suvažiavimas Vokietijoje. Ypatingas dėmesys tuo metu skiriamas politinei veiklai. Dalyvaujama demonstracijose, rašomos peticijos, kovojama už Lietuvos nepriklausomybę. Narių skaičius pakyla iki 150, iš kurių 20 aktyvūs. VLJS valdybos nariai pietų amerikiečiams padeda suruošti septintąjį PLJK 1990/91 metais. Kongrese dalyvauja septyni atstovai iš Vokietijos. Į aštuntąjį PLJK 1994 metais, kuris pirmą kartą istorijoje vyksta jau nepriklausomoje Lietuvoje, VLJS siunčia devynis atstovus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daugėja lietuvių studentų skaičius Vokietijoje, daugelis apsisprendžia pasilikti Vokietijoje keletą metų ilgiau. Tačiau jaunimo sąjungos narių skaičius nedidėja. Valdybą sudaro pagrinde Vasario 16-tosios auklėtiniai, naujai atvykę lietuviai tik pavieniui dalyvauja politiniuose seminaruose.
Po devintojo PLJK JAV-ėse 1997 metais Vokietijos lietuvių jaunimas apsiima vadovauti PLJ Sąjungai. Penki PLJS valdybos nariai, vadovaujant pirmininkui R. Baliuliui, išrenkami iš Vokietijos. Iš dešimtojo PLJK, vykusio Australijoje 2000/2001 metų žiemą, penki Vokietijos atstovai atsiveža naują užduotį – kartu su Lenkijos jaunimo sąjunga suorganizuoti sekantį, vienuoliktąjį PLJK. Kongrese dalyvauja arti 80 atstovų iš 13 pasaulio kraštų, ir vėl PLJS valdybos branduolį sudaro jaunimas iš Vokietijos, vadovaujamas Dalios Henke.

Nuo 1997 metų vyko nemažai pokyčių informacijos teikime: atsiradus galimybėms platinti informaciją nemokamai internetu, laikraštėlio „Kibirkštėlė“ leidimas sustoja. Nuo 1997 metų sukurtoje VLJS svetainėje internete kaupiama vis daugiau informacijos. Ryšiai valdyboje palengvėjo, nariai susirašinėja elektroniniu paštu, kvietimai į suvažiavimus siunčiami tokiu pačiu keliu.

Per paskutinius metus pavyksta ir integruoti naujai iš Lietuvos atvykusius. 2002 m. suvažiavime jau nebe Vasario 16-tosios gimnazistai sudarė daugumą, o būtent naujai atvykę. Valdyboje taip pat išrinkti abiejų grupių atstovai. Galima drąsiai pasigirti, kad Vokietijoje pavyko integracija. Bet Vasario 16-tosios gimnazija lieka nepamiršta. Oficialiai vėl įkurtas VLJS skyrius, tikimės, kad mokiniai toliau dalyvaus sąjungos veikloje ir perims pareigas.
Vienas iš sunkiausių ir svarbiausių žygdarbių atliktas per pastaruosiuos du metus – užregistravome sąjungą kaip juridinį asmenį Vokietijoje ir gavome pripažinimą, kad esame ne pelno siekianti visuomeninė organizacija. Oficialiai įteisinta jaunimo sąjunga pasiruošus prisitaikyti naujoms užduotims ir naujiems išsūkiams, kurie laukia 3-ajame tūkstantmetyje. VLJS rolė pasikeitė per tuos 30 metų, tačiau prisitaikydama prie esančios situacijos, sąjunga išlaikė organizacijai būtiną gyvastingumą. Žvelgiame į priekį – bus įdomu išgirsti apie VLJS už 20 metų – 2024-aisiais.

Vytas Lemke
VLJS pirmininkas 1997-99 ir 2003-04 m.