Idėjų dirbtuvės 2019 Maince,
arba kaip pasiekti savo gyvenimo viršūnes

Autoriai: Jonas Keturka ir Monika Verbalytė

Straipsnis paskelbtas www.delfi.lt svetainėje

Šių metų kovo 29-31 dienomis Mainco miestas Vokietijoje nusidažė lietuviškos trispalvės spalvomis: Čia pirmą, o iš viso jau aštuntą kartą Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) sukvietė lietuviškąjį Vokietijos jaunimą į Idėjų dirbtuves. Renginys šiemet sutraukė apie 40 dalyvių, didžioji dalis kurių, kaip jau įprasta, atvyko iš įvairių Vokietijos regionų, taip pat sulaukė svečių iš Austrijos, Ispanijos ir, be abejo, Lietuvos. Palietėme, kaip visada, labai įvairias temas – nuo atliekų rūšiavimo, socialinės atskirties Lietuvoje iki karo žurnalistikos ir kopimo į aukščiausias pasaulio viršūnes -, gavome porą karjeros patarimų ir padiskutavome apie dvigubą pilietybę. Bet apie viską nuo pradžių.

Penktadienio vakaras pradėjome ekskursija po Maincą, antrą seniausią Vokietijos miestą. Spaudos išradėjo Gutenbergo miestas gali pasigirti labai turtinga istorija: pradedant nuo to, kaip jį pirmame amžiuje prieš mūsų erą įkūrė senovės romėnai, baigiant tuo, kaip Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo sulygintas su žeme. Kartu su Senovės Romos griuvėsiais, viduramžiškomis miesto aikštėmis bei subombarduotomis bažnyčiomis per poros valandų pasivaikščiojimą galėjome pajusti beveik visą turiningą Europos istoriją. Na, o po tokio pasivaikščiojimo, alkani ir ištroškę vakarą tęsėme bendra susipažinimo vakariene.

Pagrindinė renginio diena, šeštadienis, prasidėjo jau nuo ankstaus ryto. Iš karto po Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Dariaus Semaškos ir VLJS pirmininkės Ilonos Koženkovaitės sveikinimo dalyvių dėmesį prikaustė garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas su pristatymu „Aukščiau pasaulio viršukalnių“. Nors Vokietijoje kalnų, į kuriuos belipant užgniaužia kvapą, netrūksta, tačiau jie visi nublanksta prieš istorijas iš Himalajų, Andų ar Vinsono masyvo Antraktidoje. Nepaprastai sužavėjo ir V. Vitkausko kuklumas mūsų akimis tokių didelių pasiekimų akivaizdoje. Ar Lietuvos vėliavos įnešimas į visas aukščiausias septynių kontinentų viršūnes yra vertas pagarbos, leido spręsti klausytojams, o savo sėkmę paaiškino paprastai: svarbu gyvenime rasti savo vietą.  

Antrasis pristatymas mums, užsienyje gyvenantiems lietuviams, buvo labai aktualus. Teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Prof. Dr. Egidijus Šileikis dalyvius įtraukė į diskusiją apie pilietybės išsaugojimą ir dvigubą ar net daugybinę pilietybę. Užsienio lietuvių bendruomenėms artėjantis referendumas yra be galo svarbus, mat šis klausimas ne retą paliečia asmeniškai. Kviestinis lektorius dvigubos pilietybės referendumą pristatė iš įvairių pusių – istorinės, konstitucinės ir politinės. Jis ne tik papasakojo, kodėl dabartinė konstitucinė norma dėl pilietybės (dviguba pilietybė tik labai išimtiniais atvejais) yra tokia griežta, bet ir kodėl referendumui pateikta formuluotė vis dar apima tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių piliečius: Rusijos ir dalinai Lenkijos apibrėžimas grėsmėmis Lietuvos saugumui buvo ir yra vienas pagrindinių argumentų, nepaisant to, kad po devyniasdešimtųjų išaugusi emigracija iš Lietuvos reikalauja liberalizuoti pilietybės institutą.

Po pietų pakylą užėmė fotožurnalistas Artūras Morozovas, paruošęs pristatymą „Kam ir kodėl reikia „lėtosios“ žurnalistikos?“. Pranešimas susidėjo iš dviejų skirtingų dalių: Artūro įspūdžių ir nuotraukų iš dvejų metų, praleistų Gruzijos ir Ukrainos karų frontuose, ir žiniasklaidos projektų Lietuvoje, kurie nušviečia skaudžiausias mūsų šalies socialines problemas, kaip kad socialinė atskirtis ar įkalinimo įstaigose kalinčios moterys su mažais vaikais. Jo bei kitų nanook.lt platformos kūrėjų žurnalistinių istorijų galima pasiklausyti podkaste (beje, lietuviškai tinklalaidėje) Nyla. A.Morozovo požiūris į savo darbą, susidedantį iš daugelio valandų bendravimo su žmonėmis, klausymosi ir pasitikėjimo įgijimo prieš ištraukiant kamerą ir padarant kadrą, yra beveik antropologinis, bet, kaip jis pats pripažįsta, kartais atsiduriantis ant žurnalistinės etikos ribų, kai sienos tarp darbinio ir asmeninio santykio su nuotraukų herojais išsitrina. Klausimai, koks elgesys yra teisingas, kai stebimi fotografuojamųjų veiksmai galėtų būti apibrėžiami kaip karo nusikaltimai, ar kai jie prašo finansinės pagalbos, intrigavo, nors ir nebuvo galutinai vienareikšmiškai atsakyti.

Paskutinį pranešimą skaitė chemikė Dr. Irena Vitkauskienė (giminystės ryšių su Vladu Vitkausku neradome). Ji papasakojo, kaip būnant mokslininku „išgyventi“ verslo pasaulyje. Pranešėja kalbėjo apie savo karjeros kelią iš akademinio į verslo pasaulį, apie tai, kaip savo žinias polimerų chemijoje panaudojo perdirbamo plastiko gamybos srityje, apie lyderystės bei orientavimosi į kaštų analizės svarbą taikomajame moksle. Visgi turbūt pati nenujautė, kad daugiausiai susidomėjimo susilauks skaidrė apie plastiko ženklinimą. Vos išvydus plastiko rūšiavimo ir perdirbimo ženkliukus dalyviams bemat sukilo adrenalino kiekis kraujyje ir pasipylė klausimai, mat atliekų rūšiavimas Vokietijoje yra mažne populiariausias sportas.

Po ilgos diskusijų ir pranešimų dienos visi patraukėme prie Reino upės, kur porą valandų atsipūtėme ir aptarėme dienos įspūdžius, o vėliau vakare sugūžėjome į grupės iš Lietuvos “Justin 3”, su Justinu Stanislovaičiu priešakyje ir Salvijumi Žeimiu prie būgnų, pasirodymą. Po trankaus koncerto po viešbučius ir namus dar niekas nesiskirstė – didžiulis lietuvių būrys patraukė apžiūrėti senųjų Mainco susibūrimo vietų iš vidaus ir išgerti penkis litrus alaus.

Sekmadienio rytą visi susirinkome sočiai vokiškai papusryčiauti ir vėl patraukėme prie upės. Šviečiant kaitriai saulei, VLJS Valdyba pristatė savo paskutinių metų veiklos rezultatus, finansinę ataskaitą bei kartu su dalyviais trumpai aptarė ateities planus. Gale buvo išrinkta nauja Valdyba: joje liko Ilona Koženkovaitė (pirmininkė), Sofja Klokatova (finansininkė) ir Lukas Medišauskas (pirmininkės pavaduotojas) bei prisijungė Laura Dobilaitytė (raštininkė). Kupini liūdesio vieni su kitais atsisveikinome, nes nors matomės ne taip ir retai, tačiau kitas didelis renginys jau tik rudenį – Baltoweenas, vėl vyksiantis Anabergo pilyje lapkričio 1-3 d. Už paramą renginiui dėkojame LR Užsienio reikalų ministerijai ir Vokietijos lietuvių bendruomenei.